Teko pabuvoti šioje nuostabioje Afrikos šalyje, todėl nutariau parašyti trumpa apžvalgą. Į šią šalį skridau vasario mėnesį, kuomet Lietuvoje buvo 15 laipsnių šalčio, o Malavyje  35 laipsniai šilumos. Taigi, įsivaizduojate, koks temperatūrų skirtumas. Skrydis Vilnius – Londonas (Heathrow oro uostas) neprailgo, bet užtai skrydis Londonas – Lilongvė – Blantyras buvo gerokai ilgesnis – su persėdimu teko keliauti net 18 valandų. Tik atskridus į  Malavio sostinę Lilongvę, vos išlipus iš lėktuvo į veidą tvoskė 35 laipsnių drėgme persunktas karštis. Jau po penkių minučių kūnas žliaugė nuo prakaito.  Įdomu tai, kad šioje mažoje valstybėlėje pasiekiami rekordiniai karščiai, nors pati šalis nėra nusėta dykumomis. Atvykau vasario mėnesį, kuomet šalyje lietingasis periodas – jis tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio mėnesio. Naktimis pildavo kaip iš kibiro, bet dienos būdavo dažniausiai sausos ir labai karštos. Tekdavo slėptis nuo karščio po kiekvienu šešėliu.

 

Taip jau sutapo, kad Malavyje aplankiau seną bičiulį, kuris dirbo vietinėje mokykloje mokytoju. Teko su juo pervažiuoti visą Malavį skersai ir išilgai. Malavis – tai ilga ir siaura šalis Afrikos pietrytinėje dalyje, besidriekianti iš šiaurės į pietus daugiau nei 1000 kilometrų. Nors plotu Malavis beveik dvigubai didesnis už Lietuvą, tačiau jis yra viena mažiausių Afrikos šalių, iš visų pusių suspausta trijų gigančių  – Tanzanijos (šiaurėje ir rytuose), Mozambiko (rytuose, pietuose ir pietvakariuose) ir Zambijos (vakaruose).

Kuo išskirtinė ši šalis?

Malavis – tai šalis, neturinti išėjimo į jūrą, tačiau esanti prie ramių Malavio (Njasos) ežero vandenų. Šis ežeras driekiasi Didžiojo Rifto slėniu rytinėje šalies dalyje. Jo ilgis beveik 600, o plotis – 80 kilometrų. Tai yra trečias pagal dydį Afrikos ežeras. Malavyje yra 11 nacionalinių parkų, kuriuose saugoma viskas, – pradedant drambliais ir baigiant orchidėjomis. Malavis sužavėjo nuostabiu kraštovaizdžiu, gyvūnija ir augalija. Krištolinio skaidrumo švariuose Malavio ežero vandenyse yra didžiausia pasaulyje akvariumų žuvelių populiacija. Automobiliu keliavome palei šį ežerą beveik 600 kilometrų. Teko maudytis šiame ežere ir įdomu tai, kad tuo metu kalbėta, kad iš šio ežero išgaudytos beveik visos žuvys. Ežeras nebuvo ilgai įžuvinamas, o žvejyba vertėsi labai daug prie ežero gyvenančių žmonių, todėl žuvų ištekliai nuseko. Buvo susidurta su įžuvinimo problema. Kaip ten bebūtų pats ežeras paliko neišdildomą įspūdį. Švarus, gaivus vanduo tvoskiant 35 laipsnių karščiui yra tikras išsigelbėjimas, ypač dieną. Vietiniai gyvenantys šalia ežero organizuoja nardymo pamokas ir netgi turi puikių vietų, kur galima pamatyti išties retų žuvų, bet mes deja šios atrakcijos nespėjome išbandyti, užtai vakare matėme kaip žvejai traukia tinklą iš ežero – buvo tikrai smagu stebėti. Beje, maudantis Malavio ežere galima užsikrėsti kažkokia bakterija, kuri atsiranda dėl to, kad vietiniai tiesiog šlapinasi tiesiai ežere, bet apie tai sužinojau tik išsimaudęs. Gerai, kad toji bakterija neprisikabino, kitaip būtų buvę riesta.

Gyventojai

Malavio gyventojai, ypač tolimesniuose kaimuose, į baltuosius atvykėlius reagavo tikriausiai taip kaip lietuviai reaguotų pamatę ufonautą. Mes jiems buvome tarsi retas „gyvūnas“. Vaikai iškart apspisdavo prašydami saldainių, pinigų ir pan. Suaugę negalėdavo atplėšti akių. Turguje pamatę baltąjį visi kainas užkeldavo trigubai, keturgubai, todėl išmokau derėtis, nors labai to nemėgstu, bet ten buvau priverstas. Susidarė įspūdis, kad į baltąjį juodukai žiūri kaip į pinigų spausdinimo mašiną, nes dažnai susidurdavau su požiūriu, kad jeigu esi baltasis – tuomet tikrai turtingas. Jiems nė motais, kad Lietuvoje uždirbu nedaug. Esu baltasis, tuo viskas pasakyta. Tas vėliau pradėjo gerokai erzinti, nes bendraudamas su juodukais nuolat jautiesi kaip melžiama karvė.

Įspūdžiai

Malavis yra viena iš prasčiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, dauguma gyventojų dirba žemės ūkyje, augina kukurūzus, ryžius medvilnę, bulves. Važiuodami keliu matydavome ne vieną arbatos arba cukranendrių plantaciją. Aplankėme ne vieną kaimelį ir miestelį, patyrėme daug įspūdžių. Vienas iš nemaloniausių – teko nakvoti kaimo trobelėje – drėbta iš molio. Naktis buvo siaubinga, nes visą naktį gretimoje patalpoje verkė vienas iš aštuonių vaikų, puolė uodai, buvo kieta miegoti (miegojome ant paprasčiausios aslos, kambaryje jokio elektros, vandens, ir pan). Bet užtai dabar galiu pasigirti, kad nakvojau tikroje Malavio kaimo troboje. Beje, atsidėkodami už nakvynę vietiniams nupirkome dvi vištas, kurias vėliau su pasigardžiavimu kartu su visa šeima sušveitėme.   Jiems tai buvo labai netikėta, nes mėsą jie valgo tik per svarbias šventes, kartais du kartus į metus, o dažniausiai valgo kukurūzų košę, jų kalboje vadinamą „nsima“. Tos košės teko dažnai valgyti, beje kažkuo ji man priminė manų košę, gal kiek rupesnė. Dėl sriubų nepamenu, bet man atrodo, kad skaniausios sriubos – lietuviškos.

 

Iš esmės pati viešnagė Malavyje man buvo visiškai kitokia nei visos kitos mano kelionės, nes keliaudavome be gido ir kelyje laukiantys netikėtumai labiausiai ir įstrigo. Vienas iš jų, kurį norėčiau paversti patarimu – mėsą pirkite tik didelėse parduotuvėse su veikiančiais šaldytuvais. Prieš pat išvykstant smarkiai apsinuodijau užvalgęs neaiškios kilmės mėsos. Grįžęs į Lietuvą dar kokį mėnesį turėjau problemų su virškinimu. Hepatitas A, B, cholera ir panašios su higienos nesilaikymu susijusios ligos ten yra dažnas svečias. Prieš vykstant teko skiepytis nuo įvairių ligų, paklojau 150 eurų, bet be skiepų paso į šalį turistai neįleidžiami. Beje uodai Malavyje perneša maliariją. Ačiū Dievui, šio gėrio patirti neteko. Tai tiek apie šią šalį.

Read more Komentarai įrašui Mano kelionė po Malavį yra išjungti

vertėjų paslaugosTurbūt nereikia aiškinti, kas yra subjektyvumas ir ką reiškia objektyvumas. Deja, ten, kur reikia objektyvios, argumentuotos nuomonės, kartais pasitikima gandais, tam tikri dalykai vertinami tik iš asmeninės perspektyvos. Labai svarbu, kad Vilniuje, Kaune ar bet kuriame kitame mieste teikiamos vertėjų paslaugos būtų objektyvios.

Vertimai skirstomi į žodinius ir rašytinius. Šį kartą pakalbėsime apie pastaruosius. Koks teksto žanras bebūtų, vertėjų paslaugos ir objektyvumas yra neatsiejama. Iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo, kad tekstuose nėra nieko tikslaus ir galima mintis pakreipti norima linkme, tačiau reali situacija kitokia. Verčiant labai svarbu išlaikyti tokias mintis, kokios jos yra originale, tik, žinoma, kita kalba.

Vertimo sudėtingumas priklauso nuo daugybės įvairiausių veiksnių

Read more Komentarai įrašui Vertėjų paslaugos: labai svarbu specialisto objektyvumas yra išjungti

Kur užsienyje linksminasi Lietuvos žvaigždės?

Kelionės – tai ne tik svarbiausi architektūriniai ar gamtos paminklai, bet ir linksmybės bei egzotiškas maistas. Juk svečiose šalyse galima pamatyti ir pragauti to, ko Lietuvoje dar kol kas – nėra. Panašu, kad šalies garsenybės – tai taip pat puikiai supranta ir nevengia progos apsilankyti garsiausiuose pasaulio restoranuose ir baruose. Nemaža dalis šių vietų turi ir „World Class“, prestižiškiausio pasaulio barmenų čempionato, žymę.

Simona Albavičiūtė – Bandita, kelių radijo ir televizijos laidų vedėja, sako, kad labiausiai mėgsta lankytis baruose ir restoranuose, kurie turi savo istoriją. Būtent todėl viešėdama Majamyje (JAV) – nepraleido progos užsukti į restoraną „News Cafe“, kur buvo mirtinai sužeistas legendinis italų dizaineris Gianni Versace. Nors restoranas įsikūręs vienoje judriausių Majamio gatvių, bet jo viduje – patenki į visai kitą pasaulį. Žavi tiek interjeras, tiek nepaprastai malonus aptarnavimas, tiek ir maistas bei puikūs kokteiliai. Restorane – neišvysite jokio šou, bet, tikėtina, pajusite ir išgirsite bent keletą jo istorijų.

Kiek kitokius įspūdžius iš kelionių parsivežė aktorius Gytis Ivanauskas. Didžiausią įspūdį jam paliko Maljorkoje (Ispanija) įsikūręs baras „The Beach Bar“, kuriame iki paryčių nenustoja siausti pašėlęs šou. Barmenai šiame bare šoka ant stalų, skamba ne tik muzika, bet ir siautulį simbolizuojantis varpas, aplinka skęsta dūmuose, o nuo lubų – krenta konfeti. Toks „bardakas“, kaip sako pats Gytis, suteikia itin daug neišblėstančių emocijų.

Read more Komentarai įrašui Kur užsienyje linksminasi Lietuvos žvaigždės? yra išjungti

Pirmasis lietuvių vėjo festivalis Egipte: bus siekiama rekordo

Lapkričio 3 – 12 dienomis Egipto mieste El Gouna rengiamas bene didžiausias visų laikų lietuvių vėjo festivalis „Surfhouse Wind Fest 2016“. Toks festivalis, kartu su jėgos aitvarų bei vandenlenčių varžybomis, rengiamas pirmą kartą. Planuojama, jog jame dalyvaus per 100 vandens sporto profesionalų ir mėgėjų, o festivalį vainikuos – rekordo siekimas.

„Nepaisant to, kad jėgos aitvarų ir vandenlenčių gerbėjų ratas Lietuvoje stipriai išauga kone kasmet, tačiau jau kelerius metus nėra rengiamos didesnės šių sporto sričių entuziastų varžybos. Šis festivalis būtent todėl ir svarbus, kad taps proga išbandyti jėgas ir įsivertinti tiek profesionalams, tiek ir mėgėjų grupės sportininkams, dar tik pradedantiems įvaldyti savo gebėjimus. Pradedantiesiems, kurie sudarys nemažą dalį festivalio dalyvių, ypač svarbu mokytis iš jau patyrusių sportininkų“, – sako vienas iš festivalio organizatorių bei vandens sporto bendruomenės „Surfhouse“ įkūrėjų Nerijus Ragauskas.

Read more Komentarai įrašui Pirmasis lietuvių vėjo festivalis Egipte: bus siekiama rekordo yra išjungti

Vestuvės yra ypatinga šventė, jaunieji jai dažnai ruošiasi ypač ilgai, metus ar net daugiau. Nemažiau svarstymų ir pasiruošimų reikalauja ir povestuvinės kelionės pasirinkimas, visgi tai yra saldusis poros medaus mėnuo. Dažnai povestuviniai kelionei yra pasirenkamos tokios kelionės, kur viskas būtų įskaičiuota ir įsimylėjai galėtų gulėti paplūdimyje ar viešbučio kambaryje ir nieko neveikti. Tačiau laikai keičiasi, o su jais kinta ir tendencijos. Vis dažniau jaunavedžių poros savo medaus mėnesį nori praleisti taip, kad jis būtų pripildytas nepamirštamų emocijų ir neišdildomų įspūdžių. Vieni renkasi egzotiškus kraštus ir įdomias pažintines keliones. Tačiau toks pasirinkimas reikalauja tikrai nemažai finansų. Dėl šios priežasties, kiti bando keliones susiplanuoti patys ir nebūtinai į tolimus ir egzotiškus kraštus.

Vienas iš būdų keliauti komfortiškai, tačiau nebrangiai yra važiavimas po pasirinktą šalį ar šalis ratuotu transportu, o geriausia ratuoto transporto priemonė ilgoms kelionėms yra kemperis. Žinoma, jūs galite sakyti, kad kemperį įsigyti taip pat yra brangu, tačiau  to daryti tikrai nereikia, jei planuojate su juo keliauti tik per savo povestuvinę kelionę. Jūs tikrai galite pasinaudoti kemperiu nuoma ir sumokėti tik už tą laiką, kurį kemperis jums bus reikalingas.

Read more Komentarai įrašui Kemperių nuoma – puikus sprendimas povestuviniai kelionei yra išjungti

Kasmet skaičiuojama, kad Lietuvos miestų gatvėse atsiranda vis daugiau transporto priemonių. Tai ypač akivaizdžiai pastebima didmiesčiuose, pvz., Vilniuje. Žinoma, didesnis automobilių skaičius tiesiogiai prisideda prie kur kas sparčiau didėjančių automobilių spūsčių. Kai kurie vairuotojai teigia, kad nepaisant to, kuriuo metu beišriedėtume į gatves, visuomet pateksime į kamščius. Iš dalies tai yra tikra tiesa. Jei kalbame apie pagrindines ir judriausias Vilniaus miesto gatves – jose automobilių srautai yra milžiniški, todėl labai dažnai formuojasi spūstys.

Read more Komentarai įrašui Kaip išlikti ramiems patekus į transporto priemonių spūstį yra išjungti

Domkratai

Tikriausiai beveik kiekvienas žmogus, kuris vairuoja transporto priemonę, yra keitęs nors kartą automobilio padangą. Pakaitinė padanga yra būtinybė, tačiau antras svarbiausiais įrankis norint pakeisti padangą – tai domkratas. Be jo, nėra beveik jokių kitų būdų, kaip pakelti automobilį nuo žemės. Domkratai nėra naudojami vien tam, kad būtų pakeista padanga. Dažnai jie naudojami autoservisuose, kad būtų suremontuota transporto priemonė.

Domkratą saugus naudoti iki tol, kol jis yra naudojamas teisingai t.y tinka priemonės svoriui. Keltuvų yra įvairių tipų, dydžių ir svorių. Reikia pasirinkti teisingos rūšies domkratą, kad būtų atliktas kokybiškas rato pakeitimo ar remonto darbas.

Read more Komentarai įrašui Domkratai yra išjungti

„Omnitel“ planai pradeda galioti Baltijos ir Šiaurės šalyse

Nuo šiol „Omnitel“ klientai, naudojantys visus šiuo metu parduodamus planus, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje kalbės ir naršys tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvoje.

Nauja kainodara užtikrina, kad po Baltijos ir Šiaurės šalis keliaujantys „Omnitel“ klientai su Lietuvoje likusiais artimaisiais bendrautų negalvodami apie mobiliojo ryšio sąskaitą. Šis pasiūlymas automatiškai galioja visiems „Omnitel“ privatiems ir verslo klientams, kurie turi šiuo metu parduodamus planus, įskaitant ir „Omnitel Connect“. Pasikeisti ankstesnius planus į dabartinius galima nemokamai, o pasitikrinti, ar numeriui galioja šis pasiūlymas, galima paprastai įvedus savo numerį čia.

Read more Komentarai įrašui „Omnitel“ planai pradeda galioti Baltijos ir Šiaurės šalyse yra išjungti

Banko kortele – ir keltuvo bilietas, ir pirkinys turguje

Atsižvelgdami į kintančius pirkėjų įpročius, prekybininkai ar paslaugų teikėjai, kurie anksčiau priimdavo tik atsiskaitymus grynaisiais pinigais, vis dažniau įsidiegia elektroninius mokėjimo kortelių skaitytuvus. Poliklinikos, taksi, mažos kepyklėlės, turgaus prekeiviai ar kiti smulkūs prekybininkai ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose vis dažniau siūlo atsiskaityti ir kortele. SEB banko statistika rodo, kad per 2015 metus atsiskaitymo kortele paslauga įdiegta beveik 3 tūkst. naujų vietų visoje Lietuvoje – 15 proc. daugiau negu 2014 metais.

„Galimybe klientams atsiskaityti mokėjimo kortele pastaruoju metu vis labiau domisi ne tik didžiųjų miestų verslininkai. Pernai daug elektroninių kortelių skaitytuvų buvo įdiegta ir mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, pvz., Palangoje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Anykščiuose“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Per praėjusius metus, norėdamos sudaryti galimybę klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, į SEB banką kreipėsi beveik 1 200 bendrovių – jos prekybos vietose įdiegė beveik 3 tūkst. mokėjimo kortelių skaitytuvų. Viena iš jų – įmonė „Kautros keltuvai“, Druskininkuose neseniai įrengusi pirmąjį lynų keltuvą Lietuvoje.