Fizinis asmens bankrotas nuo A iki Ž, tiems, kurie nebegali išlaikyti savo namų
Fizinis asmens bankrotas padėjo jau ne vienam žmogui susitvarkyti su finansinėmis problemomis ir atsistojus ant kojų vėl gyventi įprastu ritmu. Natūralu, kad didelės skolos labai smaugia ir daugelis žmonių paprasčiausiai nežino, kokiu keliu eiti, kad pavyktų išbristi iš sudėtingos situacijos. Fizinio asmens bankrotas Lietuvoje – geriausias pasirinkimas. Kiekvienam žmogui paskiriama po profesionalų finansininką, kuris įvertina padėtį, išanalizuoja ją ir pataria, kiek pinigų asmuo galėtų grąžinti.
Fizinio asmens bankrotas Lietuvoje – galimybė vėl susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą ir nepergyventi dėl pinigų. Svarbiausia žinoti pagrindinę info, kuri padės apsispręsti, ar bankrotas Jums reikalinga paslauga.
Ar draudimo rinkos laukia finansų startuolių iššūkiai?
Gyvename įdomiais laikais. Įprastos, lyg ir nepajudinamos industrijos – kaip finansai ar medicina sulaukia vis daugiau inovatyvių sprendimų. Viskas būtų lyg ir puiku, tačiau inovacijas ir naujus sprendimus kuria nedidelės, po visą žemyną išsimėčiusios kompanijos. Tačiau ne didieji žaidėjai. Jei prieš 10metį buvo įprasta matyti didžiuosius rinkos žaidėjus numojančius ranka į, rodos, vienadienes žvaigždes, tai ne vienų jų fantastiška sėkmė nejučiomis tapo nemaža grėsme nusistovėjusiai tvarkai. Taip gimė nauja disciplina, užkulisiuose koduojama FinTech pavadinimu.
Šis terminas šiandien apibrėžia finansų ir technologijų sintezę, kuri keičia įprastus mums ir kasdien atliekamus finansinius procesus. Šie startuoliai braunasi į erdves, kuriose visuomet dominavo didieji finansų gigantai. Ir vos per pusmetį geba pakeisti žaidimo taisykles, arba bent jau priverčia didžiuosius pradėti garsiau kalbėti apie naujovių poreikį ir laiką keistis.
Dėl geriausio vardo susirungs šalies barmenai
Paaiškėjo, kurie Lietuvos barmenai susirungs dėl geriausiojo titulo
Net 32 barmenai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių pasiryžo išbandyti jėgas prestižiniame „World Class“ barmenų meistriškumo čempionate. Tarp jų – net penkios merginos. Tam, kad pelnytų geriausio Lietuvos barmeno titulą ir įgytų teisę varžytis su geriausiais Latvijos bei Estijos barmenais, o vėliau, galbūt, ir susirungti pasauliniame „World Class“ finale Meksike – lietuviams teks ne tik parodyti savo profesionalumą, tačiau ir įveikti kūrybiškas organizatorių užduotis.
„Pasaulinės tendencijos rodo, jog nebėra svarbu tiksliai žinoti gėrimo receptūrą. Geriausi pasaulio barmenai savo klientus nustebina teatrališkais šou, specialiai priderintu kvapu, gėrimo istorija bei jo kilmės išmanymu. Vis dažniau jų darbas primena patyrusio virtuvės šefo. Būtent tokie kriterijai taikomi ir tarptautiniame „World Class“ barmenų čempionate, kuriame kūrybiškumas tampa kone svarbiausia dalimi“, – sakė Mantas Ruzveltas, „World Class“ ambasadorius Lietuvoje.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras įgyvendina vidaus saugumo fondo 2014 – 2020 m. programos finansuojamą projektą „Kriminalistiniams tyrimams atlikti skirtos vaizdų apdorojimo programinės įrangos mokymai“, Nr. LT/2016/VSF/6.3.1.3.
Projekto rezultatas prisidės prie kriminalistinių tyrimų padalinių darbuotojų, tiriančių nusikaltimus, kvalifikacijos kėlimo.
Projekto vykdytojas: UAB „SEITCOR“
El. p.: info@seitcor.com
Kreipėsi dėl Kalbos Priežiūros Institucijų Audito
Visuomenės atstovai kreipėsi į Valstybės kontrolę dėl kalbos priežiūros institucijų audito
Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija, kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu atlikti kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.
Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Vladas Turčinavičius. Susitikimo dalyviai aptarė valstybinės kalbos priežiūros problemas, jų sprendimo būdus ir sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo.
Valstybės lėšomis išlaikoma daug už valstybinę kalbą atsakingų institucijų. Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką valstybinės kalbos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Kalbos norminimo, tvarkybos ir priežiūrai užtikrinti veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, savivaldybių kalbos tarnybos. Savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Tačiau kalbos priežiūrai skiriamos biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai.
Deloitte paskelbė technologijų įmonių TOP 50
Deloitte 2016 m. Vidurio Europos technologijų įmonių reitingas „Fast 50“ rodo didėjantį technologijų įmonių augimo tempą.
- Vidurio Europos reitinge „Fast 50“ reitinguojamų technologijų įmonių vidutinis metinis pajamų augimo tempas padidėjo nuo 560 proc. 2015 m. iki 1 057 proc.
- Pastarąjį kartą vidutinis augimo tempas, viršijęs 1 000 proc. ribą, buvo pasiektas 2012 m.
(1 026 proc.).
- Reitingą sudaro bendrovės iš vienuolikos šalių, įskaitant 3 bendroves iš Lietuvos.
- 43 bendrovės į reitingą pateko pirmą kartą, įskaitant ir tas bendroves, kurios reitinge užima pirmąją, antrąją ir trečiąją vietas; viena bendrovė reitinge pakilo, o šešios ‒ užėmė žemesnes pozicijas.
- Reitinge dominuoja informacinių technologijų ir skaitmeninių sprendimų paslaugas teikiančios bendrovės (41).
- Po dvi Lietuvos įmones pateko į specialias „Kylančių žvaigždžių“ ir „Didžiojo penketo“ kategorijas.
Šių metų „Fast 50” įmonių reitingą sudaro bendrovės iš vienuolikos šalių: Lenkijos (17), Čekijos (7), Kroatijos (6), Slovakijos (5), Vengrijos ir Rumunijos (po 4 iš kiekvienos šalies), Lietuvos (3), Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Serbijos bei Slovėnijos (po 1 iš kiekvienos šalies).
Nekilnojamojo turto indeksas 2016“ – gyvenamojo būsto rinkos apžvalga
Deloitte „Nekilnojamojo turto indeksas 2016“ – gyvenamojo būsto rinkos apžvalga
Vilnius, Lietuva – Rugsėjis
Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte paskelbė Europos nekilnojamojo turto indekso penktąjį leidimą, kuriame apžvelgiama Europos gyvenamojo nekilnojamojo turto (GNT) rinkos situacija. Publikacijoje analizuojama GNT rinkos plėtra bei pagrindiniai ją lemiantys veiksniai, lyginamos GNT kainos bei įperkamumas įvairiuose Europos miestuose.
Lietuvoje GNT pirkėjai turi dideles naujo būsto pasirinkimo galimybes. Lietuvos rinkai būdingos žemos būsto paskolų normos bei didėjantys atlyginimai lemia būsto rinkos aktyvumą, nepaisant net ir kylančių kainų. Be to, Vilniuje pastebimai augo ir prabangaus būsto pasiūla (kurio kaina siekia apie 2000 Eur/m²).
„2015 metai buvo palankūs GNT įsigijimui daugelyje Europos šalių. Dėl lankstaus finansavimo sąlygų paklausa bei būsto kainos augo gana sparčiai, ir išryškėjo nemaži sandorių kainų skirtumai ne tik įvairiose Europos šalyse, bet ir atskiruose miestuose“, – teigė Deloitte partneris Linas Galvelė. „Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių Deloitte ekspertų apsisprendimą paruošti analizę apie europiečių galimybes įsigyti vidutinio dydžio gyvenamąjį plotą už fiksuotą kainą“, – pridūrė Linas Galvelė.
Kokį būstą vidutiniškai gali įpirkti europiečiai už 200 000 eurų?
Blockchain technologija gali iš esmės pakeisti finansinių paslaugų sektorių
Deloitte ir Pasaulio Ekonomikos Forumo tyrimas: blockchain technologija gali iš esmės pakeisti finansinių paslaugų sektorių
Vilnius, Lietuva – Rugsėjis
Technologijos visame pasaulyje tampa vis labiau demokratizuotos. Ketvirtoji industrinė revoliucija sparčiai keičia ir finansų sistemą. Finansinių paslaugų rinka susiduria su rimtais technologiniais iššūkiais. Technologijų pažanga, didėjantis konkurencinis spaudimas iš „FinTech“ žaidėjų, kintantys vartotojų lūkesčiai, itin pasikeitusi reguliavimo aplinka kuria prielaidas inovatyviems verslo modeliams, kurie galėtų padėti išspręsti kompleksiškus finansinių paslaugų industrijos iššūkius.
Pasaulio Ekonomikos Forumas, bendradarbiaudamas su tarptautine audito ir verslo konsultacijų įmone Deloitte, paskelbė vienerių metų trukmės tyrimo rezultatus dėl finansinių paslaugų infrastruktūros ateities bei decentralizuotos viešosios transakcijų saugojimo sistemos (angl. Blockchain) poveikio finansų sektoriui.
Tyrimo publikacijoje „The Future of Financial Infrastructure. An ambitious look at how blockchain can reshape financial services“ pagrindinis dėmesys sutelkiamas į devynių finansinių paslaugų sričių praktinius atvejus, atsižvelgiant į klientų poreikius, siekiama identifikuoti ir aptarti didžiausius blockchain technologijos privalumus bei poveikį finansinių paslaugų industrijai. Prognozuojama, kad iki 2017 m. apie 80 proc. bankų inicijuos su decentralizuota sandorių saugojimo sistema susijusius projektus.
Deloitte paskelbė didžiausių Vidurio Europos įmonių sąrašą
Vidurio Europos regiono įmonės savo pajamas padidino 3,5 proc.
Vilnius, Lietuva – 2016 m. rugsėjo 8 d.
Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte, atlikusi Vidurio Europos regiono (VER) įmonių 2015 m. pajamų analizę, sudarė didžiausių VER įmonių TOP 500-uką ir publikavo 10-ąją jubiliejinę projekto „CE TOP 500“ ataskaitą.
2015 m. didžiausių 500 Vidurio Europos bendrovių vidutinis metinis pajamų (Eur) augimo rodiklis pakilo nuo 0,3 proc. 2014 m. iki 3,5 proc. Tai viršija BVP augimo lygį, kurį pasiekė 15 VER šalių, išskyrus, Čekiją (4,6 proc.), Rumuniją (3,8 proc.) ir Lenkiją (3,6 proc.). Pagrindinė priežastis, lėmusi augimą visame regione, buvo augančio privataus vartojimo apimtys didžiausių ekonomikų šalyse ‒ apie 3 proc. Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekijoje bei 5,9 proc. Rumunijoje. Rezultatai būtų buvę dar geresni, jeigu ne besitęsianti geopolitinė įtampa Ukrainoje, dėl kurios šalies BVP smuko 9,9 proc., bei kritusios naftos kainos, lėmusios 8,1 proc. sumažėjusias naftos įmonių pajamas.
Tai – pagrindinės 2016 m. Deloitte projekto „CE TOP 500“ išvados, kurios pateikiamos leidinyje kartu su VER įmonių vadovams nerimą kelenčiais 2016 m. pirmojo ketvirčio rezultatais, kurie nėra tokie optimistiški, lyginant su 2015 m.
Paskelbti 2016 m. Socialinės pažangos indekso rezultatai
Kiek socialiai pažangūs esame?
Vilnius, Lietuva – Rugpjūtis
JAV pelno nesiekianti organizacija Social Progress Imperative (liet. Socialinės pažangos imperatyvas), bendradarbiaudama su strateginiu partneriu – tarptautine audito ir verslo konsultacijų įmone Deloitte bei kitomis organizacijomis, paskelbė kasmetinį Socialinės pažangos indeksą. Šiemet iš viso reitinguotos 133 valstybės, tarp kurių Lietuvai skirta 34-oji vieta (praėjusiais metais – 35-oji). Estija užėmė aukščiausią poziciją Baltijos šalyse – 23-ąją, o Latvija – 36-ają.
Socialiai pažangiausia šalis šių metų indekse yra Suomija, surinkusi 90.09 balo (maksimalus balas – 100), šiek tiek atsilieka Kanada – 89.49 balo, o trečioje vietoje – Danija (89.49 balo). Tyrime valstybės reitinguojamos pagal 12 sudėtinių dalių ir 53 rodiklius, įskaitant mitybą, sveikatos apsaugą ir sveikatingumą, švietimą, sanitarines sąlygas, asmeninį saugumą, informacijos sklaidą, toleranciją, aplinkos užterštumo lygį, asmens teisių užtikrinimą bei kt.