7 punktai apie renginius: nuo bilietų pirkimo iki projektoriaus pasirinkimo

By in Laisvalaikis - Pomėgiai on 2019 rugsėjo 22

7 punktai apie renginius: nuo bilietų pirkimo iki projektoriaus pasirinkimo

renginys

Koncertų reklamos? Kvietimai į seminarus? Galima teigti, kad tai XXI-ojo amžiaus bruožas. O čia pateikiame 7 punktus, vienaip ar kitaip susijusius su renginiais. Tai nėra bandymas susisteminti kokią nors informaciją. Tiesiog pamąstymai, kurie galbūt pasirodys aktualūs.

  1. TV reklamos, žinutės socialiniuose tinkluose, plakatai miestų gatvėse – informacija pasiekia mus visur. Ir jei sužinome, kad į Lietuvą atvyksta mėgstamas užsienio atlikėjas, veikiausiai imame ieškoti bilietų. Net jei reiškinys nėra itin globalus, net jei koncertą rengia nelabai žinoma, bet patinkanti grupė, taip pat nudžiungama.
  2. Bilietai vis dažniau parduodami ir perkami internetu. Ar svarbi yra kaina? Ir taip, ir ne. Jei kviesite žmones į menkai žinomo atlikėjo koncertą ir įkainosite bilietus po 100 eurų, kažin ar kas susidomės. Tačiau būna atvejų, kai labai norisi nuvykti paklausyti savo „dievaičių“, ir tada pinigų nepagailima.
  3. Lūkesčiai nemaži. Jei paklojome solidžią sumą už bilietus, vadinasi, tikimės, kad bus įdomu. Arba viliamės, jog bus pasakiška. Turime tam teisę – taip atsakytų ne vienas. Ir iš tiesų džiugu, kai po renginio galime nuoširdžiai paploti.
  4. Scena gali būti suvokiama dvejopai. Tai daugybė darbų, projektai, kuriuos bandoma kuo sklandžiau įgyvendinti. Pasiruošimas reikalauja pastangų, reikalauja ir laiko. Niekam nepatiktų pusėtinai parengtas vaidinimas, nepatiktų ir profesionalumo stokojantis seminaras. Kita scenos suvokimo pusė – tai vertinimas iš žiūrovo perspektyvos. Žiūrovas nežino, ar buvo ruoštasi savaitę, ar pusmetį. Nežino, ar viskas ėjosi puikiai, ar visgi teko pasinervinti ir kaip reikiant paplušėti. Nežino, ar viskas taip, kaip planuota, ar šis tas ir improvizuota.
  5. Vienur lankomasi dėl įdomumo, kitur – dėl turiningumo. O kartais rengėjai bando šias dvi plotmes suderinti. Apskritai tokia sąvoka kaip žanras kai kada tampa chaotiška, nes sunku ir suprasti, kokios gi žanro ribos… Taip sakant, postmodernizmas. Kita vertus, jei organizatoriai pasitenkintų betvarke, greitai neliktų interesantų, besilankančių renginiuose. Nes lankomasi ten, kur yra vienokia ar kitokia tema, kur yra pritaikyti režisūriniai sprendimai.
  6. Vienos idėjos įgyvendintos, kitos dar neatėjusios į galvą. Bet augant lūkesčiams tenka nemenkai pamąstyti. Net jei koks renginys yra tradicinis, viskas per tą patį pabostų. Tad ieškoma, ką naujo į programą pridėti, kokių svečių pakviesti ir t. t. Dedamos pastangos, kad žiūrovui neatrodytų „jau mačiau, turbūt nukopijavo“ ar „tas pats kaip pernai, tas pats kaip užpernai“.
  7. Šiais laikais iš renginių tikimasi daug. Natūralu, kad sumokėjus pinigus už bilietą norisi ko nors įdomaus, galbūt turiningo. O organizatoriams šiuos lūkesčius išpildyti padeda videoprojektoriai. 3D projekcijos ant pastatų sienų – jau pažįstama, tiesa? Šie ir kiti efektai yra kuriami profesionalų, besistengiančių, kad viskas būtų sklandu ir estetiška. O projektorių nuomos klausimais galite kreiptis į https://www.videoprojektai.lt/. Tai patirties ir inovacijų darna.
  8. S. Kiekvienas iš šių punktų vertas atskiro rašinio. Nes juk viskas, kas čia aptarta, yra tarsi tendencijų atspindys. Pavyzdžiui, ar prieš porą dešimtmečių sąvoka „bilietų pirkimas internetu“ būtų buvusi sutikta palankiai? Kažin. O dabar tai įprasta, gal nė nesusimąstome, kad esame įžengę ateitin.

 

 

 

Comments are closed.