Apie mitybos režimo svarbą daug rašyta ir kalbėta. Racionali mityba kontroliuoja organizmo veiklą ir daro jį atsparesnį įvairiems neigiamiems aplinkos poveikiams. Maisto kiekis ir kokybė turi atitikti energijos poreikį

Tinkama mityba ir mitybos režimas

Tinkama mityba ir mitybos režimas

Tinkama mityba ir mitybos režimas Apie mitybos režimo svarbą daug rašyta ir kalbėta. Racionali mityba kontroliuoja organizmo veiklą ir daro jį atsparesnį įvairiems neigiamiems aplinkos poveikiams. Maisto kiekis ir kokybė turi atitikti energijos poreikį. Apskaičiuota, kad vidutiniškai per parą 75 kg sveriantis, 183 cm ūgio keturiasdešimtmetis vyras išeikvoja apie 2200 kcal, tuo tarpu tokio amžiaus moteris sudegina maždaug 500 kalorijomis mažiau. Tai reiškia, kad jeigu moteris valgys tiek pat kiek vyras, ji pradės storėti vien todėl, kad jos kūnas kaups maisto pertelkių. Dar priklauso nuo to, kokį darbą dirbame. Dirbant fizinį darbą energijos poreikis padidėja 25-40 proc. Taigi gausiai valgant ir mažai judant tunkama dar greičiau tunkama, taip pat ir senstama. Energijos eikvojimas priklauso nuo fizinio darbo pobūdžio – kuo sunkiau dirbama, tuo daugiau energijos netenkama ir tuo labiau didėja jos poreikiai. Ką turi valgyti žmonės, kad papildytų išeikvotą energiją?

Visų pirma, reikia išsiaiškinti, kokia mityba žmogui yra tinkamiausia ir kas skatina nutukimą.

Žmogus maitinasi tinkamai, jeigu maistas atitinka organizmo energijos poreikį, yra lengvai virškinamas, nuo jo netunkama, jis turi pakankamą baltymų kiekį, jame pakankamai mineralinių medžiagų bei vitaminų.

Į maisto sudėtį turi įeiti riebalai, baltymai ir angliavandeniai. Angliavandenių reikia keturis kartus daugiau nei baltymų ir riebalų. Visų organų „statybinė“ medžiaga yra baltymai. Baltymai būna augaliniai ir gyvuliniai. Vertingesni yra gyvuliniai baltymai, nes jie lengviau absorbuojasi žarnyne. Žuvis, mėsa, ankštinės kultūros turi  16-25 proc, pieno ir duonos produktai 6-15 proc., o vaisiai ir daržovės 1-2 proc. baltymų.  Pagrindiniai baltymų šaltiniai – mėsa, kiaušiniai, pienas, žuvis.

Suaugęs žmogus per parą turi suvartoti  nuo 45 iki 53 gramų baltymų. Riebalai daugiau kaip dukart kaloringesni už baltymus ir angliavandenius. Be to riebaluose yra įvairių vitaminų, kurių stoka įtakoja organizmo būklę. Suaugusiam žmogui per parą reikia suvartoti maždaug nuo 75 iki 95 gramų riebalų. Valgant per daug riebaus maisto riebalų perteklius kaupiasi po oda ir žmogus ima tukti. Todėl tiems, kurie mažai juda riebalų reikia suvalgyti gerokai mažiau už intensyvų fizinį darbą dirbančius žmones. Anksčiau buvo sakoma, kad kuo mažiau suvartosi riebalų, tuo bus geriau – būsi lieknas ir sveikas. Tačiau visiškai riebalų atsisakyti nėra sveika. Riebalų atsargos padeda ilgiau išsilaikyti be maisto, užtikrina organizmo termoizoliaciją, sumažina riziką persišaldyti. |Ypač šaltų kraštų gyventojams riebalinis maistas tiesiog būtinas.

Lengviausiai prieinamas ir pagrindinis energijos šaltinis – angliavandeniai. Angliavandenių gausu augaliniame maiste – bulvėse, kruopose, daržovėse, vaisiuose, uogose. Anot kai kurių dietologų duona, grūdų produktai, bulvės, cukrus ir panašus maistas laikomas tukinančiu dėl jame esančio angliavandenių pertekliaus. Angliavandenių perteklius organizme virsta riebalais. Angliavandeniai – greičiausiai virškinama medžiaga ir greičiausiai patenka į kraują, o ilgiausiai virškinami riebalai. Patekę į kraują angliavandeniai pakelia cukraus kiekį kraujyje.  Kasos išskirtas insulinas gliukozės perteklių paverčia į riebalus. Kuo didesnis cukraus perteklius kraujyje, tuo daugiau jo virsta riebalais. Tuo tarpu riebalai ir baltymai nesukelia insulino išsiskyrimo ir neskatina riebalų susidarymo. Tačiau esant dideliam riebalų pertekliui jie patenka į riebalinį, poodinį audinį.

Tiek pernelyg gausus angliavandenių vartojimas, tiek per didelis riebalų vartojimas skatina nutukimą. Todėl galima daryti išvadą, kad sveikiausi žmonės tie, kurie laikosi mišrios dietos ir yra fiziškai aktyvūs.

 

Comments are closed.